užkalbinti

užkalbinti
užkálbinti tr. 1. pradėti su kuo kalbą, įtraukti ką į pašnekesį, užšnekinti: Išeinančią iš mokyklos Kristiną užkalbino Pečiulis J.Dov. Ir Frankas nesurado žodžių jai užkalbinti P.Cvir. Užkalbinau aš aną, ir užtruko J. Aš vos išdrįsau jį užkal̃binti KI74. Susitikau ir užkálbinau Dkš. Tave, sako, jie Kaune matė, ale nedrįso užkálbinti Jnšk. Jisai priėjęs užkalbino ją Ašb. Vieni užkalbina vaikus, kitus pradrįsę užkalbina vaikai I.Simon. Nepriimkite už pikta, kad judvi užkalbinu! Vd. Jau šimtas metų bandą kaip čia ganau, tai dar pirmieji mane užkalbinot MPs. Motynėlė tu mano, aš tau pasikloniosiu ... į burnelę, katra mane užkalbino, darbelio išmokino JD1178. 2. užsakyti, susitarti nuomoti: Aš užkalbinau tau vieną kambarį, bus patogiau ir arčiau miesto Žem. \ kalbinti; apkalbinti; atkalbinti; įkalbinti; iškalbinti; nukalbinti; pakalbinti; perkalbinti; prakalbinti; prikalbinti; užkalbinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • užkalbinti — užkálbinti vksm. Susiti̇̀kęs ji̇̀s visadà manè užkálbina …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • mandras — mañdras, mañdra bdv. Buvaũ labai̇̃ mañdras berniõkas, nesivaržýdavau priei̇̃ti prie mergi̇̀nos ir ją̃ užkálbinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • mandra — mañdras, mañdra bdv. Buvaũ labai̇̃ mañdras berniõkas, nesivaržýdavau priei̇̃ti prie mergi̇̀nos ir ją̃ užkálbinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apiplepinti — apiplẽpinti tr. užkalbinti, užšnekinti: Taip sakėsi skubanti motriška, o kaip apiplẽpinau, tai malo kokią porą valandų Brs. Buvau jau beeinanti numo, bet muni apiplẽpino, ir išsėdėjau svečiūse lig juodo vakaro Šts. plepinti; apiplepinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbinti — tr. 1. suderėti, sulygti: Jau bernioką apkalbinau, tik be mėnesio dar neketina eiti [tarnauti] Grž. | refl. tr.: Jis jau apsikalbino tarnaitę naujiem metam Rz. 2. žr. apkalbėti 4: Apkalbintam duok kantrybę JD838. | refl.: Apsikal̃binom kalboms… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkalbinti — caus. atkalbėti 6: Visaip stengėsi atkalbinti nuo tos vargingos kelionės rš. kalbinti; apkalbinti; atkalbinti; įkalbinti; iškalbinti; nukalbinti; pakalbinti; perkalbinti; prakalbinti; prikalbinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbinti — tr. 1. išgauti žodį, prakalbinti: Neiškal̃bina nė daktaras – tylia, ir gana Nt. Led priveikiau ją verkiančią iškalbinti Jnšk. 2. liepti kalbėti: Po vakarienės, iškalbinus vaikus poterius ir amžiną atilsį už močiutės dūšelę, Onytė guldė juos LzP.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kalbinti — kalbinti, ina, ino tr. J; R288, M kal̃binti K, Slnt, Als 1. caus. kalbėti 1; traukti į kalbą, šnekinti: Mane kalbino jauni berneliai Vb. O mergytę marti pasisodino ant kelių ir ėmė ją kalbinti A.Vien. Kalvis vakarienės metu mėgino brolį kalbinti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukalbinti — tr. 1. įtikinti: Nukalbink jįjį, kad nebeitų ant vakaruškų J. Rykštė nukalbins (numaldys) Mrs. 2. pakviesti: Rugių rišt reik iš anksto nukalbint šiemet Švabinskienę Bsg. | refl. tr.: Jis visada gerus darbinykus nuskalbina Lš. kalbinti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakalbinti — tr., pakal̃binti K 1. pradėti su kuo kalbą, pašnekinti: Ar tu negali pakalbinti, kad vaikas nurimtų! Lp. O, močiutė, motynėlė, o kas mane tokiais žodeliais pakalbins?! JD1179. Aš jau išdrįsdavau jį pakalbinti rš. 2. pavadinti, pakviesti: Jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”